Ruduo ir žiema – ypač palankus metas pelėsiui namuose atsirasti. Šiuo laikotarpiu bijodami prarasti šilumą rečiau atveriame langus, o dėl temperatūrų skirtumo ant šaltesnių paviršių ima kauptis drėgmė. Visa tai sudaro sąlygas, kurias pelėsis labai mėgsta. O pastarasis namuose nepageidaujamas – jis ne tik gadina estetinį vaizdą, bet neigiamai veikia mūsų sveikatą, yra žalingas baldams, tekstilei, namų apdailai. Tad kaip išvengti pelėsio namuose ir kokios jo atsiradimo priežastys?
- Kai oro drėgmė patalpose dažnai viršija 60 proc., pelėsio atsiradimo rizika gerokai padidėja.
- Trumpas, bet intensyvus patalpų vėdinimas žiemą naudingesnis nei ilgai minimaliai pravertas langas.
- Pelėsis gali slėptis sunkiai matomose vietose: už baldų, sienų kampuose, po palangėmis.
- Vien nuvalyti pelėsį neužtenka – svarbiausia pirma pašalinti jo atsiradimo priežastį.
Kodėl pelėsis atsiranda?
Svarstantiems, kaip išvengti pelėsio namuose, labai svarbu žinoti ir priežastis, kurios paskatina jo atsiradimą. O pelėsis tikrai nėra tik senų namų problema – jis gali atsirasti ir visiškai naujame būste. Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis – drėgmė. Ore esančios pelėsio sporos augti ir daugintis pradeda ten, kur yra pakankamai drėgna. Todėl vietos, kurios dažnai būna drėgnos ir ilgai neišdžiūsta, yra rizikingiausios.
Dažniausios pelėsio atsiradimo priežastys:
- Per didelė oro drėgmė. Jos perteklių patalpose didina įprasta kasdienė veikla: maisto gaminimas, maudynės, net kvėpavimas.
- Nepakankamas vėdinimas. Kai patalpose nevyksta oro judėjimas, susikaupusiai drėgmei kur kas sunkiau pasišalinti.
- Šalti paviršiai ir temperatūrų skirtumas. Tose vietose, kur šiltas ir drėgnas patalpų oras susiduria su šaltesniu paviršiumi, pavyzdžiui, langu ar išorine siena, gali susidaryti kondensatas. Štai kodėl pelėsis dažnai atsiranda po palangėmis, langų angokraščiuose, už baldų, išorinių namų sienų kampuose.
- Vandens nuotėkiai, nesandarios konstrukcijos. Kiauras stogas, nesandarūs vamzdžiai, drėkstančios sienos ir panašūs veiksniai gali lemti nuolatinį konstrukcijų drėkimą, todėl ilgainiui tose vietose gali apsigyventi pelėsis.
- Nepakankamai išdžiūvusios statybinės medžiagos. Po statybų ar remonto konstrukcijose gali likti drėgmės. Jei ji tinkamai nepašalinama, o namuose nėra geros ventiliacijos, pelėsis gali atsirasti.
Toliau aptarkime septynis aspektus, kurie gali padėti išvengti pelėsio namuose.
Stebėkite drėgmės lygį patalpose
Per didelė drėgmė – viena iš dažniausių pelėsio atsiradimo priežasčių. Todėl naudinga įsigyti drėgmės matuoklį – tai paprastas, nedaug kainuojantis, bet didelę naudą teikiantis prietaisas. Jis padės suprasti, ar namuose mikroklimatas geras, ar vis tik reikia imtis tam tikrų veiksmų drėgmei mažinti, o gal atvirkščiai – patalpoms drėkinti.
Ką svarbu žinoti?
- Rekomenduojama santykinė oro drėgmė patalpose – 40–60 proc. Bet nenorint rizikuoti, geriau palaikyti ne aukštesnę kaip 50 proc.
- Jei drėgmės lygis perkopia 60 proc., stipriai didėja pelėsio atsiradimo rizika.
- Drėgmę matuokite visose namų patalpose, ypač miegamajame, vonioje ir kambariuose, kuriuose prastesnis oro judėjimas.
Patarimas: jei drėgmės lygis namie per didelis, reguliariai vėdinkite patalpas. Jei vien šio sprendimo neužtenka, gali tekti įsigyti oro sausintuvą. Tačiau prieš imantis sprendimų, svarbiausia yra rasti drėgmės kaupimosi priežastį. Tik ją pašalinę galėsite efektyviai susidoroti su drėgmės pertekliumi.
Vėdinkite namus ištisus metus
Šiltuoju metų laiku langus atveriame labai dažnai, o štai žiemą dažnas baiminasi prarasti šilumą ir langų neatveria, bet vėdinti namus šaltuoju sezonu ne mažiau svarbu nei vasarą. Būtent nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, kuri išsiskiria kvėpuojant, prausiantis, gaminant maistą, džiovinant skalbinius ir pan.
Kaip sumažinti riziką?
- Jei įrengtos vėdinimo sistemos neturite, tada mažiausiai kartą per dieną (o geriausia – kelis) trumpam plačiai atverkite langus. Per kelias minutes iš namų daug šilumos neišeis, bet nauda mikroklimatui bus labai didelė.
- Miegamojo kambarį svarbu išvėdinti ryte, o virtuvę – po maisto gaminimo. Jei vonioje yra langas, jį atverkite po kiekvienų maudynių.
- Įsitikinkite, kad namuose neuždengtos ventiliacijos angos.
Patarimas: šaltuoju sezonu trumpas intensyvus namų vėdinimas duos didesnę naudą nei ilgą laiką minimaliai praverta orlaidė ar vos pravertas langas. Tačiau reikia turėti omenyje, kad jei namuose prastas oro judėjimas, vien langų atidarymo gali neužtekti.
Atkreipkite dėmesį į rasojančius langus
Langų rasojimą šaltuoju metų laiku dažniau galite pastebėti rytais – tai ženklas, kad šiltas ir drėgnas patalpų oras susiduria su šaltesniu stiklo paviršiumi, todėl susidaro kondensatas. Jei jo nebūna daug, tai nebūtinai reiškia problemą, bet jei palangės nuolat šlapios, langų kampuose vis pastebite drėgmę, atkreipti dėmesį reikia, nes tai – palankios sąlygos pelėsiui.
Kaip sumažinti riziką?
- Susidariusį kondensatą reguliariai nuvalykite nuo palangių, stiklo.
- Įsitikinkite, ar iš radiatorių sklindantis šiltas oras laisvai pasiekia langus, ar nėra jokio barjero.
- Patikrinkite langų sandarumą, ventiliaciją, langų angokraščių šilumos izoliaciją.
Patarimas: atskirą dėmesį skirkite vietai tarp stiklo paketo stiklų – jei vanduo kaupiasi ir ten, tai gali rodyti stiklo paketo sandarumo defektą.
Neleiskite vonioje kauptis drėgmei
Vonios kambarys yra viena iš palankiausių namų erdvių pelėsiui atsirasti ir sėkmingai augti. Po maudynių susidariusi drėgmė nusėda ant veidrodžio, plytelių, silikoninių siūlių ir kitų paviršių.
Kaip sumažinti riziką?
- Po maudynių nepalikite šlapio veidrodžio, plytelių sienos – kuo daugiau paviršių nusausinkite.
- Nepalikite vonioje sumestų į krūvą šlapių rankšluosčių.
- Reguliariai patikrinkite silikonines siūles aplink dušą, vonią, kriauklę. Nesandarias, pažeistas siūles reikia sutvarkyti, nes pro jas besiskverbiantis vanduo gali pažeisti gilesnius sluoksnius.
- Jei vonioje yra ištraukiamasis ventiliatorius, visada naudokite jį maudynių metu ir dar kurį laiką po maudynių.
- Nakčiai vonios kambario duris galite palikti kiek pravertas, tačiau svarbiausia prieš tai įsitikinti, kad vonioje veikia ventiliacija, kitu atveju drėgmė tiesiog pasklis po kitas namų patalpas.
Patarimas: jei veidrodis vonios kambaryje po maudynių ilgai lieka aprasojęs ir šioje patalpoje nuolat kaupiasi kondensatas, verta patikrinti, ar ventiliacija atlieka savo funkciją.
Tinkamai džiovinkite skalbinius
Džiūdami skalbiniai į orą išskiria gana daug drėgmės. O jei namuose ventiliacija prasta, ta drėgmė kaupiasi, kondensuojasi ant šaltesnių paviršių, todėl šaltuoju metų laiku skalbinių džiovinimas namuose gerokai didina pelėsio atsiradimo riziką.
Kaip šią tikimybę sumažinti?
- Jei turite, naudokite elektrinę džiovyklę. Jei tokios neturite, skalbinius džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje.
- Skalbinių džiovyklės nestatykite prie išorinių sienų, ypač jei jos šaltos.
- Naudinga stebėti oro drėgmės lygį ir nustačius, kad jis viršija normą, pasirūpinti papildomu vėdinimu arba naudoti oro sausintuvą.
- Nedžiovinkite skalbinių ant radiatorių – taip ne tik paspartinsite drėgmės patekimą į patalpos orą, bet ir apsunkinsite šilto oro judėjimą.
Patarimas: jei neturite elektrinės džiovyklės, skalbinius džiovinkite vienoje patalpoje, ne skirtinguose kambariuose. Taip galėsite lengviau kontroliuoti drėgmės lygį ir prireikus panaudoti oro sausintuvą.
Kontroliuokite drėgmės kiekį gamindami maistą
Verdant, kepant, troškinant į orą išsiskiria vandens garai. Jei virtuvėje nėra geros ventiliacijos, drėgmė kaupsis ant langų, sienų, lubų, taip pat ant baldų paviršių. Ilgainiui tai gali paskatinti pelėsio atsiradimą.
Kaip sumažinti riziką?
- Visada gamindami maistą įjunkite gartraukį, kuris orą ištraukia į lauką.
- Virdami maistą puodą uždenkite – taip sumažinsite į aplinką patekančių garų kiekį.
- Baigę gaminti išvėdinkite virtuvę.
- Jei po gaminimo ant virtuvės stalviršio, langų, spintelių ar kitų paviršių pastebite susikaupusį kondensatą, nepalikite jo – nuvalykite.
Patarimas: jei jūsų virtuvėje įmontuotas recirkuliacinis gartraukis, kuris išvalytą orą grąžina į virtuvę, vėdinkite patalpą papildomai.
Nepristumkite baldų prie pat šaltųjų sienų
Prie šaltesnių išorinių namo sienų drėgmė gali kauptis lengviau. Dar palankesnės sąlygos pelėsiui susidaro, jei šiose vietose prasčiau juda oras. Štai kodėl pelėsis mėgsta įsikurti už spintų, sofų ir kitų baldų, ypač jei jie pristumti prie pat sienų, nes tai užkerta kelią geram oro judėjimui.
Kaip sumažinti riziką?
- Tarp didelių baldų ir išorinių namo sienų palikite bent kelių centimetrų tarpelius – tai padės pagerinti oro judėjimą (jei siena nėra pernelyg šalta ar / ir drėgna).
- Kartais baldus atitraukite ir apžiūrėkite jų nugarėles, taip pat sienas.
- Radiatorių neužstatykite baldais, neuždenkite masyviomis užuolaidomis.
Patarimas: jei su pelėsio problema jau susidūrėte ir pastebite, kad jis periodiškai atsiranda vis tame pačiame kampe, priežastis gali būti ne tik drėgmė ir prastas vėdinimas, bet ir šilumos tiltas sienoje ar prasta sienos šilumos izoliacija.
O jei pelėsis jau atsirado?
Pastebėjus pelėsį labai svarbu nustatyti ir jo atsiradimo priežastį. Nes jei tik nuvalysite matomą pelėsio dalį, bet jo atsiradimą lėmusi priežastis liks, tikėtina, kad pelėsis netruks pasikartoti. Todėl pašalinkite drėgmės šaltinį, pasirūpinkite geru vėdinimu, o matomą pelėsį tinkamai nuvalykite. Galite įsigyti specialių priemonių prekybos vietose. Šiuo atveju atkreipkite dėmesį, kokiems paviršiams valyti priemonė yra tinkama. Valydami pelėsį naudokite tinkamas apsaugos priemones, o jei sergate astma ar turite stiprių alergijų, tokio darbo patys nesiimkite. Labai svarbu išvalius paviršių gerai išdžiovinti.
Jei pelėsis labai išplitęs arba linkęs pasikartoti, geriausia pagalbos kreiptis į specialistus.
Svarbu: pelėsio negalima tiesiog uždažyti! Tai trumpam užmaskuos problemą, bet jos neišspręs.
Norintys žinoti, kaip išvengti pelėsio namuose, turėtų pradėti nuo paprastų kasdienių įpročių: reguliaraus patalpų vėdinimo, tinkamos drėgmės kontrolės, laiku pastebėtų problemų. O jei jau aptikote pirmuosius pelėsio požymius – nedelskite: kuo anksčiau nustatysite priežastį ir imsitės veiksmų, tuo lengviau apsaugosite namus ir savo sveikatą nuo šio žalingo įnamio.
Pelėsis gali pažeisti ne tik baldus namuose, bet ir terasoje. Todėl svarbu žinoti, kaip paruošti lauko poilsio zoną rudeniui ir žiemai, siekiant išvengti baldų pelijimo ar kitų pažeidimų.
Pexels, Unsplash nuotraukos
